Kaimyno pastatyta tvora gali kelti klausimų, jeigu ji atsidūrė jūsų sklype, buvo įrengta ant bendros sklypo ribos be sutikimo, neatitinka nustatytų reikalavimų arba užima valstybinę žemę. Vis dėlto vien tai, kad tvora trukdo, yra per aukšta jūsų vertinimu ar pastatyta nepatogioje vietoje, dar nereiškia, kad jos statyba neteisėta. Pirmiausia reikia nustatyti faktines aplinkybes: tikslią sklypo ribą, statinio vietą, tvoros parametrus, statybos laiką ir tai, kokie reikalavimai buvo taikomi jos statybos metu.
Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą instituciją. Dėl galimos savavališkos statybos dažniausiai kreipiamasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, tačiau ginčas dėl svetimos žemės naudojimo ar nuosavybės teisių gali būti civilinio pobūdžio ir sprendžiamas teisme. Jeigu užimta valstybinė žemė, gali būti aktualios ir valstybinę žemę administruojančios institucijos. Todėl prieš teikiant skundą verta surinkti dokumentus ir kuo tiksliau įvardyti, koks galimas pažeidimas padarytas.
Kada tvora gali būti laikoma pastatyta neteisėtai?
Neteisėtai pastatyta tvora nebūtinai reiškia tik statybą be statybą leidžiančio dokumento. Problema gali kilti dėl neteisėtai užimtos svetimos žemės, negauto kaimyno sutikimo, reikalaujamo tvoros kiaurymėtumo nesilaikymo, statybos valstybinėje teritorijoje ar kitų konkrečiam sklypui taikomų reikalavimų pažeidimo. Todėl kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai, atsižvelgiant į tvoros vietą, konstrukciją, aukštį, statybos datą ir sklypo dokumentus.
Kartu svarbu atskirti neteisėtai pastatytą tvorą nuo savavališkos statybos. Savavališka statyba paprastai siejama su statinio statyba neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento arba statant nesilaikant esminių projekto sprendinių. Tuo tarpu svetimame sklype pastatyta tvora gali pirmiausia reikšti nuosavybės teisių pažeidimą, todėl tokio ginčo sprendimo būdas gali būti kitoks.
Tvora pastatyta svetimame sklype
Jeigu kaimyno tvoros stulpai, pamatas ar kita konstrukcijos dalis faktiškai yra jūsų sklype, nors sutikimo tam nedavėte, gali būti pažeistos jūsų, kaip žemės savininko, teisės. Tai aktualu ir tada, kai į svetimą teritoriją patenkama tik keliolika centimetrų. Sklypo riba nėra apytikslė linija, todėl prieš keliant reikalavimus svarbu turėti patikimus matavimo duomenis, o ne remtis sena tvora, gyvatvore, grioviu ar vizualiai matoma riba.
Tokioje situacijoje pirmiausia reikėtų patikrinti kadastrinių matavimų dokumentus, o jeigu ribos vietoje nėra aiškios – kreiptis į matininką. Nustačius, kad tvora iš tikrųjų patenka į jūsų teritoriją, galima raštu kreiptis į kaimyną ir reikalauti pašalinti pažeidimą. Jeigu susitarti nepavyksta, nuosavybės teisės gali būti ginamos civiline tvarka.
Tvora ant sklypo ribos pastatyta be sutikimo
Statant tvorą ant dviejų sklypų ribos reikalingas rašytinis besiribojančio sklypo savininko ar valdytojo sutikimas. Jis aktualus ir tada, kai pagrindinis tvoros užpildas yra vienoje sklypo pusėje, tačiau stulpai, pamatas, stogeliai ar kitos konstrukcijos dalys patenka ant ribos arba ją peržengia.
Jeigu visa konstrukcija įrengiama savo sklypo pusėje ir ribos neperžengia, kaimyno sutikimas vien dėl to, kad tvora yra arti ribos, nėra automatiškai būtinas. Tačiau tokiu atveju reikia papildomai vertinti tvoros kiaurymėtumą, jos metamo šešėlio kryptį ir kitus statybos reikalavimus. Todėl prieš teikiant skundą svarbu tiksliai žinoti ne tik tvoros užpildo, bet ir stulpų bei pamatų vietą.
Nesilaikoma tvoros kiaurymėtumo reikalavimų
Prie sklypo ribos statomai tvorai tam tikrais atvejais taikomi minimalūs kiaurymių ploto reikalavimai. Kai statmenai tvoros į gretimą teritoriją metamas šešėlis nukreiptas į šiaurę, nuo 330° iki 30°, kiaurymės turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. bendro tvoros paviršiaus. Kai šešėlis nukreiptas į rytus arba vakarus – nuo 30° iki 90° arba nuo 270° iki 330° – kiaurymių turi būti ne mažiau kaip 25 proc. Pietų kryptimi, nuo 90° iki 270°, šie kiaurymių reikalavimai netaikomi.
Vertinant tvoros kiaurymėtumą svarbu žiūrėti į visą galutinę konstrukciją. Jeigu, pavyzdžiui, iš pradžių buvo sumontuota permatoma segmentinė tvora, tačiau vėliau į ją įdėtos privatumo juostos, galutinis tvoros kiaurymėtumas pasikeičia. Taip pat į bendrą paviršiaus plotą tam tikrais atvejais įtraukiami stulpai ir cokolinė dalis, todėl neužtenka vertinti vien tarpų tarp pagrindinių užpildo elementų.
Tvora pastatyta be privalomo SLD
SLD – tai statybą leidžiantis dokumentas. Ar jis konkrečiai tvorai buvo privalomas, priklauso nuo statinio kategorijos, tvoros parametrų, statybos vietos ir tuo metu galiojusių teisės aktų. Todėl vien faktas, kad tvoros savininkas neturi statybos leidimo, dar savaime neįrodo pažeidimo – daugeliui įprastų tvorų toks dokumentas apskritai nėra reikalingas.
Tačiau jeigu konkrečioje situacijoje SLD buvo privalomas, o tvora pastatyta jo negavus, gali būti nustatyta savavališka statyba. Papildomi reikalavimai gali būti aktualūs aukštesnėms tvoroms, saugomoms teritorijoms, kultūros paveldo teritorijoms ir kitoms vietoms, kurioms taikomas specialus teisinis režimas. Todėl vertinant galimą pažeidimą reikia tikrinti ne tik tvoros aukštį, bet ir konkretaus sklypo statusą.
Tvora užima valstybinę žemę
Kita galima situacija – kai privataus sklypo savininkas tvorą iškelia už savo nuosavybės ribų ir aptveria dalį valstybinės žemės. Tai gali būti prie kelio, pravažiavimo, valstybinės žemės ruožo ar kitos viešos teritorijos. Tokiu atveju reikia vertinti ne tik pačios tvoros statybos teisėtumą, bet ir tai, ar asmuo apskritai turi teisę naudotis aptverta teritorija.
Jeigu įtariate, kad tvora yra valstybinėje žemėje, pirmiausia verta palyginti jos faktinę vietą su kadastriniais sklypo duomenimis. Tokiais atvejais klausimas gali patekti kelių institucijų kompetencijai, todėl kreipiantis svarbu aiškiai nurodyti, kad įtariamas būtent valstybinės žemės užėmimas, ir pridėti turimus planus, nuotraukas bei kitą informaciją.
Kur kreiptis dėl neteisėtai pastatytos tvoros?
Jeigu yra požymių, kad atlikta savavališka statyba, pavyzdžiui, tvora pastatyta neturint privalomo SLD, galima kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Ji vykdo statybos valstybinę priežiūrą ir pagal gautą informaciją gali vertinti, ar statinys pastatytas laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų.
Tačiau ne kiekvienas konfliktas dėl tvoros yra Statybos inspekcijos sprendžiamas klausimas. Jeigu pagrindinė problema yra tai, kad kaimyno tvora stovi jūsų žemėje ir taip pažeidžiamos nuosavybės teisės, gali tekti savo interesus ginti civiline tvarka. Jeigu įtariamas valstybinės žemės užėmimas, aktuali gali būti ir už konkrečią teritoriją atsakinga valstybinės žemės administravimo institucija.
Dėl to prieš siunčiant tą patį skundą kelioms institucijoms verta pirmiausia nustatyti galimo pažeidimo pobūdį. Vienu atveju reikalingas statybos teisėtumo patikrinimas, kitu – sklypo ribų nustatymas, o trečiu – nuosavybės teisių gynimas.
Kaip pateikti skundą dėl neteisėtos tvoros?
Skunde reikėtų kuo konkrečiau aprašyti faktines aplinkybes, o ne apsiriboti bendru teiginiu, kad kaimynas neteisėtai pasistatė tvorą. Nurodykite objekto adresą, sklypo duomenis, apytikslį statybos laiką, tvoros vietą ir požymius, dėl kurių manote, kad buvo pažeisti reikalavimai.
Pavyzdžiui, jeigu matininko atlikti matavimai rodo, kad tvoros pamatas patenka į jūsų teritoriją, skunde verta nurodyti konkretų nustatytą atstumą. Jeigu problema yra sutikimo nebuvimas, reikėtų paaiškinti, kad konstrukcija stovi ant bendros sklypų ribos ir rašytinio sutikimo nedavėte. Jei manote, kad statybai buvo reikalingas SLD, verta nurodyti tvoros aukštį, statybos vietą ir kitas tai pagrindžiančias aplinkybes.
Taip pat naudinga aiškiai parašyti, ko prašote institucijos – patikrinti statybos teisėtumą, įvertinti statinio vietą, patikrinti statybą leidžiančius dokumentus ar pagal kompetenciją imtis kitų teisės aktuose numatytų veiksmų.
Kokią informaciją ir dokumentus pateikti skunde?
Kuo daugiau objektyvios informacijos pateiksite, tuo lengviau bus įvertinti situaciją. Prie skundo verta pridėti Nekilnojamojo turto registro išrašą, kadastrinių matavimų planą, turimas matininko schemas ar matavimo rezultatus ir nuotraukas, kuriose aiškiai matoma ginčo tvora. Jei problema susijusi su sklypo riba, naudinga plane ar nuotraukose pažymėti riboženklius ir faktinę konstrukcijos vietą.
Jeigu turite susirašinėjimą su kaimynu dėl tvoros statybos, sutikimo, ribų ar prašymo konstrukciją perkelti, jį taip pat verta išsaugoti. Svarbūs gali būti ir ankstesni sklypo planai, senesnės nuotraukos ar kita medžiaga, parodanti, kada ir kur atsirado tvora.
Jeigu ginčas susijęs su galimu statybos leidimo nebuvimu, naudinga nurodyti žinomą tvoros aukštį, konstrukcijos tipą, statybos metus ir teritorijos statusą. Skundo tikslas nėra pačiam atlikti institucijos tyrimą, tačiau pateikta informacija turėtų leisti aiškiai suprasti, ką ir kur prašoma patikrinti.
Ar galima apie neteisėtą tvorą pranešti anonimiškai?
Anonimiškai pateikta informacija apie galimą pažeidimą ir oficialus konkretaus asmens skundas nėra tas pats. Institucija gali gauti informaciją apie galimą pažeidimą ir iš anoniminio šaltinio, tačiau tokio pranešimo vertinimo tvarka gali skirtis, o pranešėjas paprastai negali tikėtis tokio pat individualaus atsakymo kaip pateikęs savo duomenis ir oficialų skundą.
Jeigu tvora tiesiogiai pažeidžia jūsų, kaip sklypo savininko, interesus ir norite oficialaus situacijos išnagrinėjimo, praktiškiau pateikti skundą nurodant savo duomenis. Nuosavybės ginčo atveju vis tiek gali tekti pagrįsti, kokį sklypą valdote ir kokios konkrečiai jūsų teisės yra pažeidžiamos.
Ką daryti, jei neaišku, kur yra sklypo riba?
Jeigu kyla abejonių dėl tvoros vietos, pirmas žingsnis turėtų būti ne reikalavimas ją nugriauti, o tikslios sklypo ribos nustatymas. Sena tvora, gyvatvorė, griovys, medžių eilė ar kita ilgą laiką buvusi fizinė riba nėra savaime patikimas nuosavybės ribos įrodymas. Senos konstrukcijos galėjo būti pastatytos netiksliai, o riboženkliai per daugelį metų gali būti sunaikinti, perkelti ar pasislėpti po gruntu.
Reikėtų peržiūrėti kadastrinių matavimų planą, o jeigu ribos vietoje nėra aiškios – kreiptis į kvalifikuotą matininką. Pagal oficialius kadastro duomenis jis gali atstatyti sklypo ribos posūkio taškus vietovėje. Tik tada galima objektyviai nustatyti, ar tvora iš tiesų stovi jūsų sklype, ant bendros ribos, ar visa konstrukcija yra kaimyno teritorijoje.
Matininko pagalba ypač svarbi tada, kai ginčas vyksta dėl kelių ar keliolikos centimetrų. Buitiniai matavimai nuo namo sienos, bortelio, senos tvoros ar kitų objektų nėra pakankamas pagrindas daryti galutinę išvadą apie nuosavybės ribą.
Ar galima pačiam nugriauti kaimyno tvorą?
Savavališkai ardyti, pjauti, perkelti ar kitaip gadinti kaimynui priklausančios tvoros nereikėtų, net jeigu esate įsitikinę, kad ji pastatyta jūsų sklype. Ginčas dėl žemės ribos ar statybos teisėtumo savaime nesuteikia teisės sunaikinti kitam asmeniui priklausančio turto. Tokie veiksmai gali sukurti papildomą konfliktą dėl padarytos žalos ir apsunkinti pirminio ginčo sprendimą.
Saugesnė veiksmų seka yra užfiksuoti situaciją, patikrinti dokumentus, atlikti tikslius matavimus ir raštu kreiptis į kaimyną. Jeigu nustatyta, kad tvora iš tikrųjų patenka į jūsų teritoriją, galima pareikalauti ją perkelti arba pašalinti pažeidimą. Jei susitarti nepavyksta, reikia kreiptis į kompetentingą instituciją arba, kai ginčas susijęs su nuosavybės teisėmis, į teismą.
Kas nutinka nustačius savavališką tvoros statybą?
Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad tvora pastatyta savavališkai, fiksuojamas pažeidimas ir taikomos teisės aktuose numatytos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros. Konkretus rezultatas priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, statinio vietos ir nuo to, ar tokia tvora konkrečioje vietoje apskritai gali būti teisėtai įrengta.
Vienu atveju gali būti galimybė pašalinti nustatytus neatitikimus arba įteisinti statybą, kitu – gali tekti pašalinti neteisėtai įrengtas konstrukcijas ir sutvarkyti teritoriją. Todėl teiginys, kad nustačius savavališką statybą tvora visais atvejais automatiškai nugriaunama, nebūtų tikslus.
Jeigu institucijos nustatyti reikalavimai nevykdomi savanoriškai, gali būti taikomos tolesnės teisės aktuose numatytos procedūros. Konkretūs terminai ir veiksmai priklauso nuo nustatyto pažeidimo ir priimto sprendimo.
Ar neteisėtai pastatytą tvorą galima įteisinti?
Kai kuriais atvejais savavališkai pastatytą statinį galima įteisinti, tačiau tik tada, kai tokia statyba konkrečioje vietoje apskritai yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statybos reikalavimus ir kitus teisės aktus. Vien galimybė vėliau parengti dokumentus nereiškia, kad bet kuri neteisėtai pastatyta tvora gali būti palikta.
Jeigu problema yra ne statybą leidžiančio dokumento nebuvimas, o svetimos žemės užėmimas arba negautas privalomas žemės savininko sutikimas, vien statybos dokumentų sutvarkymas šios problemos savaime neišsprendžia. Pavyzdžiui, jeigu tvoros pamatas patenka į kaimyno teritoriją, pirmiausia turi būti teisėtai išspręstas teisės naudotis ta žeme klausimas arba konstrukcija perkeliama į tinkamą vietą.
Taigi galimybė įteisinti tvorą priklauso nuo pažeidimo pobūdžio. Dėl to prieš imantis konkrečių veiksmų verta išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra neteisėta – statybos dokumentų nebuvimas, konstrukcijos vieta, neatitikimas projektui, sklypo ribos peržengimas ar kitas reikalavimas.
Ar galima skųstis dėl seniai pastatytos tvoros?
Vien tai, kad tvora stovi daug metų, savaime neleidžia daryti išvados nei apie jos teisėtumą, nei apie galimybę šiandien reikalauti ją pašalinti. Senoms konstrukcijoms gali būti svarbu, kada tiksliai jos buvo pastatytos ir kokie teisės aktai tuo metu galiojo. Be to, skirtingi terminai ir taisyklės gali būti aktualūs statybos valstybinei priežiūrai ir civiliniams reikalavimams dėl nuosavybės teisių gynimo.
Dėl to seniai pastatytos tvoros atveju ypač svarbu nevertinti situacijos tik pagal šiandien galiojančius reikalavimus. Reikėtų pabandyti nustatyti statybos laiką, surinkti senus sklypo planus, susitarimus, nuotraukas, ortofotografijas ir kitus turimus dokumentus. Jie gali padėti nustatyti, kokios taisyklės buvo taikomos tuo metu, kai konstrukcija atsirado.
Jeigu kalbama apie seną nuosavybės ginčą, kuriame tvora galimai užima dalį jūsų žemės, taip pat verta individualiai konsultuotis su teisininku. Tokiose situacijose gali būti svarbios aplinkybės, kurios neturi tiesioginio ryšio su šiandien taikomais tvorų statybos reikalavimais.
5 žingsniai, jei įtariate, kad kaimyno tvora pastatyta neteisėtai
1. Patikrinkite sklypo dokumentus ir ribas
Pradėkite nuo Nekilnojamojo turto registro ir kadastrinių matavimų dokumentų. Jeigu riboženkliai vietoje neaiškūs arba jų nebėra, kreipkitės į matininką. Be patikimų duomenų apie tikrąją ribą sunku pagrįsti teiginį, kad kaimyno tvora iš tiesų yra jūsų teritorijoje.
2. Užfiksuokite faktinę situaciją
Padarykite aiškias nuotraukas, išsaugokite turimus planus ir užfiksuokite svarbiausius matmenis. Jeigu tvoros statybos darbai dar vyksta, galima užfiksuoti ir jų eigą. Svarbiausia dokumentuoti pačią konstrukciją, jos vietą ir galimo pažeidimo aplinkybes.
3. Pabandykite situaciją išspręsti raštu
Jeigu nėra skubios grėsmės ar kitų išskirtinių aplinkybių, verta pirmiausia informuoti kaimyną apie nustatytą problemą ir pasiūlyti ją išspręsti. Galima kartu pasikviesti matininką, patikrinti turimus sutikimus arba susitarti dėl konstrukcijos perkėlimo. Rašytinis bendravimas taip pat išlieka kaip įrodymas, kad bandėte ginčą spręsti taikiai.
4. Nustatykite, kokio pobūdžio yra galimas pažeidimas
Jeigu įtariama savavališka statyba dėl privalomo SLD nebuvimo, aktuali gali būti Statybos inspekcija. Jeigu pagrindinis klausimas yra jūsų žemės užėmimas, gali reikėti civilinio teisių gynimo. Valstybinės žemės atveju reikia nustatyti, kas administruoja konkrečią teritoriją. Teisingai įvardijus problemą lengviau pasirinkti ir instituciją, į kurią reikia kreiptis.
5. Pateikite konkretų ir dokumentais pagrįstą skundą
Skunde nurodykite objekto adresą, sklypo duomenis, galimo pažeidimo esmę ir pridėkite turimus įrodymus. Vietoje emocingo konflikto aprašymo geriau pateikti konkrečius faktus: kada tvora atsirado, kur ji stovi, ar atlikti matininko matavimai, ar buvo duotas sutikimas ir kodėl manote, kad konkrečiai statybai galėjo būti reikalingas SLD.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kur kreiptis, jeigu kaimynas tvorą pastatė mano sklype?
Pirmiausia reikėtų turėti patikimus duomenis, patvirtinančius tikrąją sklypo ribą. Jeigu matavimai rodo, kad konstrukcija yra jūsų žemėje, verta raštu kreiptis į kaimyną dėl jos pašalinimo ar perkėlimo. Kai pažeidžiamos nuosavybės teisės ir susitarti nepavyksta, ginčas gali būti sprendžiamas civiline tvarka. Jei kartu yra savavališkos statybos požymių, pagal kompetenciją gali būti kreipiamasi ir į Statybos inspekciją.
Ar tvora be kaimyno sutikimo visada yra neteisėta?
Ne. Jeigu visa konstrukcija stovi jūsų sklype, neperžengia ribos ir atitinka jai taikomus kiaurymėtumo bei kitus reikalavimus, kaimyno sutikimas nebūtinai reikalingas. Sutikimo klausimas tampa aktualus, kai tvora statoma ant sklypo ribos, konstrukcijos dalys peržengia ribą arba konkrečiam sprendimui jo reikia dėl kitų taikomų reikalavimų.
Ar dėl per aukštos tvoros galima kreiptis į Statybos inspekciją?
Jeigu yra pagrindo manyti, kad tvoros parametrai neatitinka jai taikomų statybos reikalavimų arba ji pastatyta be privalomo statybą leidžiančio dokumento, galima kreiptis į Statybos inspekciją. Skunde verta nurodyti apytikslį konstrukcijos aukštį, vietą ir kitą turimą informaciją, tačiau galutinį statinio teisėtumo vertinimą atlieka kompetentinga institucija.
Kas turi nustatyti, kur iš tikrųjų eina sklypo riba?
Jeigu riba vietoje nėra aiški, nereikėtų pasikliauti vien savo ar kaimyno matavimu buitine rulete. Oficialūs kadastriniai duomenys ir kvalifikuoto matininko atliktas ribų atstatymas leidžia objektyviai nustatyti sklypo ribos posūkio taškus vietovėje. Tai ypač svarbu, kai ginčas vyksta dėl nedidelio atstumo.
Ar galiu reikalauti, kad kaimynas perkeltų tvorą?
Jeigu turite pagrindą ir dokumentus, rodančius, kad konstrukcija pažeidžia jūsų nuosavybės teises, galite kreiptis į kaimyną ir reikalauti pašalinti pažeidimą. Tačiau jeigu kaimynas su reikalavimu nesutinka, nereikėtų tvoros perkelti savavališkai – ginčą gali tekti spręsti civiline tvarka.
Ar sena tvora automatiškai tampa teisėta?
Ne. Vien faktas, kad tvora stovi daug metų, savaime neįrodo jos teisėtumo. Tačiau vertinant seną konstrukciją svarbi jos statybos data, tuo metu galioję reikalavimai, turėti sutikimai, dokumentai ir kitos konkrečios aplinkybės. Todėl sena tvora turi būti vertinama individualiai.
Ar galima įteisinti tvorą, kuri pastatyta svetimoje žemėje?
Vien statybos dokumentų sutvarkymas nesuteikia teisės naudotis svetima žeme. Jeigu konstrukcija patenka į kitam asmeniui priklausančią teritoriją, turi būti teisėtai išspręstas žemės naudojimo klausimas arba tvora perkeliama į tinkamą vietą.
Ar Statybos inspekcija visada įpareigos tvorą nugriauti?
Ne. Pirmiausia nustatomos faktinės aplinkybės ir pažeidimo pobūdis. Sprendimas gali priklausyti nuo to, ar pažeidimą galima pašalinti pakeitus konstrukciją, ar statybą galima teisėtai įforminti, ar tvora turi būti pašalinta. Todėl vien skundo pateikimas savaime nereiškia, kad konstrukcija bus nugriauta.
Svarbu: šis straipsnis yra tik bendro informacinio pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija ar individualus konkrečios situacijos teisinis vertinimas. Tvoros statybos teisėtumas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, statybos datos, sklypo dokumentų, teritorijos statuso ir tuo metu galiojusių teisės aktų. Todėl priimant sprendimus dėl skundo, tvoros pašalinimo, teisminio ginčo ar kitų teisinių veiksmų šiuo straipsniu nereikėtų kliautis kaip teisine išvada. Konkrečiu atveju rekomenduojama informaciją pasitikrinti kompetentingose institucijose, o kai reikalingas sklypo ribų ar teisinis situacijos įvertinimas – kreiptis į matininką arba kvalifikuotą teisininką.
