Kaip įžeminti metalinę tvorą?

Metalinė tvora įprastai vertinama kaip statybinė konstrukcija, tačiau tam tikromis aplinkybėmis ji gali tapti ir elektros saugos sistemos dalimi. Tai ypač aktualu, kai aptvaras statomas po oro elektros linija, šalia transformatorinės, kabelių trasos, žaibosaugos įrenginių arba kai prie tvoros montuojami elektra valdomi vartai. Tokiais atvejais neužtenka stulpus įbetonuoti į gruntą ir manyti, kad konstrukcija jau yra saugiai įžeminta.

Metalinės tvoros įžeminimas turi būti parenkamas pagal konkretaus objekto sąlygas. Elektrikas turi įvertinti elektros linijų vietą, grunto savybes, tvoros konstrukcijos vientisumą, vartų automatikos maitinimą, pastato elektros instaliaciją ir galimą žaibo poveikį. Todėl nėra vienos visiems sklypams tinkamos schemos, vienodo įžeminimo strypų skaičiaus ar universalios varžos reikšmės.

Ar kiekvieną metalinę tvorą reikia įžeminti?

Įprastai stovinti tvora ne visada yra elektros įrenginys

Ne kiekvienam metaliniam aptvarui automatiškai būtina įrengti atskirą įžeminimo kontūrą. Jeigu konstrukcija stovi toli nuo elektros linijų, nėra sujungta su elektros įranga ir prie jos nepriartėja pastato žaibosaugos sistema, papildomas sprendimas gali būti nereikalingas. Vis dėlto tai turėtų būti nustatoma įvertinus realią objekto situaciją, o ne vien pagal tvoros tipą ar aukštį.

Individualus vertinimas ypač svarbus, kai aptvaras yra ilgas, sudarytas iš tarpusavyje elektriškai sujungtų metalinių elementų arba priartėja prie elektros tinklų. Papildomi klausimai atsiranda ir tada, kai įrengiama automatika, domofonas, signalinė lempa, elektrinė spyna, vaizdo kamera ar kiti nuo elektros maitinami įrenginiai. Tokiu atveju jau reikia vertinti ne tik pačią konstrukciją, bet ir visą elektros instaliaciją.

Segmentinės konstrukcijos taip pat vertinamos individualiai

Segmentinės tvoros įžeminimas gali būti reikalingas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir kitų metalinių aptvarų. Vien tai, kad segmentai yra pritvirtinti prie įbetonuotų stulpų, nereiškia, kad susidarė patikimas įžeminimo įrenginys. Betonas, dažų sluoksnis, cinkas, plastikiniai laikikliai ir mechaninių jungčių būklė turi įtakos elektriniam kontaktui, todėl konstrukcijos laidumo negalima vertinti vien vizualiai.

Kodėl metalinė tvora gali tapti pavojinga?

Įtampa gali atsirasti dėl elektros įrangos gedimo

Pavojus gali kilti pažeidus vartų pavaros, šviestuvo, elektrinės spynos ar kito prie konstrukcijos prijungto įrenginio izoliaciją. Jeigu fazinis laidininkas prisiliečia prie metalinio korpuso, ant jo gali atsirasti pavojinga prisilietimo įtampa. Tinkamai įrengtas apsauginis įžeminimas, apsauginis laidininkas ir nuotėkio srovės įtaisas padeda greitai atjungti pažeistą grandinę.

Gedimo metu įtampa gali patekti ne tik į automatikos korpusą. Per metalines jungtis ji gali persiduoti vartų rėmui, bėgeliui, stulpams, varteliams ar kitoms laidžioms dalims. Dėl to elektros instaliacija turi būti projektuojama kaip vientisa sistema, o ne apsiribojama vien žalios ir geltonos spalvos laidininko prijungimu prie variklio.

Pavojų gali sukelti elektros linijos ir žaibas

Po oro linijomis esantis ilgas metalinis aptvaras gali būti veikiamas indukuotos įtampos. Dar didesnė rizika atsiranda nutrūkus elektros laidui ir jam nukritus ant konstrukcijos. Tokiu atveju įtampa gali pasklisti dideliame tvoros ruože, todėl prie jos prisilietęs žmogus gali patirti elektros smūgį.

Metalinės konstrukcijos taip pat gali būti veikiamos tiesioginio arba netiesioginio žaibo išlydžio. Tačiau paprastas įžeminimo strypas savaime nepaverčia tvoros tinkama žaibosaugos sistema. Sprendžiant apsaugą nuo žaibo būtina įvertinti visą pastato žaibosaugą, saugius atstumus ir galimą pavojingą potencialų skirtumą.

Kaip sužinoti, ar tvora patenka į elektros linijos apsaugos zoną?

Patikrinkite sklypo dokumentus ir ESO informaciją

Pirmiausia reikėtų peržiūrėti aktualų Nekilnojamojo turto registro išrašą, sklypo planą ir topografinę nuotrauką. Registro išraše gali būti nurodytos sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tačiau vien šio dokumento ne visada pakanka tiksliai būsimos tvoros padėčiai nustatyti.

ESO interneto svetainėje galima tikrinti, ar konkrečiame sklype yra įregistruota bendrovei priklausančių elektros ar dujų tinklų apsaugos zona. Paieškai naudojamas žemės sklypo unikalus numeris. Jeigu sistemoje duomenys nerodomi, tai dar nebūtinai patvirtina, kad sklype nėra tinklų, todėl abejotinais atvejais reikia kreiptis į ESO arba užsisakyti aktualią topografinę informaciją.

Atstumai priklauso nuo tinklo tipo ir įtampos

Oro linijų, požeminių kabelių, transformatorinių ir kitų energetikos objektų apsaugos zonos nėra vienodo pločio. Jų ribos nustatomos pagal įrenginio tipą ir techninius parametrus. Dėl to nereikėtų savarankiškai matuoti vienodo atstumo nuo artimiausio stulpo ar matomo laido ir pagal tai spręsti, ar darbai gali būti vykdomi be derinimo.

Ar tvoros statybą elektros tinklų apsaugos zonoje reikia derinti su ESO?

Statybos ir kasimo darbams gali būti reikalingas suderinimas

Elektros tinklų apsaugos zonose taikomi specialūs veiklos apribojimai. Jeigu planuojama statyti tvorą, betonuoti stulpus, įrengti pamatus ar vykdyti kitus kasimo darbus, sprendinius gali reikėti iš anksto pateikti ESO. Tai svarbu ne tik dėl būsimos konstrukcijos, bet ir dėl darbų metu naudojamos technikos bei galimo požeminių kabelių pažeidimo.

Kai atskiras projektas nerengiamas, numatomi darbai turi būti aiškiai pažymėti brėžinyje, plane arba schemoje. Dokumentuose nurodoma tvoros linija, darbų ribos, kasimo vietos, konstrukcijų matmenys ir atstumai iki elektros tinklų. Suderinimas turi būti gautas prieš pradedant žemės darbus, o ne jau įbetonavus stulpus.

Gali būti pareikalauta pakeisti konstrukciją

Įvertinus situaciją gali būti nustatytos papildomos saugos sąlygos, tarp jų – atskirų metalinių ruožų įžeminimas, konstrukcijos suskaidymas ar jos dalies pakeitimas elektrai nelaidžia medžiaga. ESO nurodo, kad nesant galimybės tinkamai įgyvendinti saugos priemonių, apsaugos zonoje esančią metalinės tvoros dalį galima iškelti iš pavojingos teritorijos arba pakeisti medine ar plastikine konstrukcija.

Kuo skiriasi įžeminimas, potencialų suvienodinimas ir apsauga nuo žaibo?

Įžeminimas sujungia konstrukciją su žeme

Įžeminimo įrenginį paprastai sudaro grunte įrengti elektrodai ir laidininkai, jungiantys juos su saugoma metaline konstrukcija. Jo paskirtis – sudaryti tinkamas sąlygas gedimo srovei nutekėti ir apsaugos aparatams suveikti. Tačiau sistemos veiksmingumą galima patvirtinti tik matavimais, todėl vien matomas strypas grunte dar neįrodo, kad sprendimas yra tinkamas.

Potencialų suvienodinimas sujungia laidžias dalis

Potencialų suvienodinimo tikslas – sumažinti pavojingą įtampos skirtumą tarp vienu metu paliečiamų metalinių dalių. Pavyzdžiui, gali būti vertinama būtinybė tarpusavyje sujungti vartų rėmą, metalinius stulpus, pavaros korpusą ir kitas prieinamas konstrukcijas. Vis dėlto negalima savavališkai prijungti tvoros prie bet kurio pastato laidininko, vamzdyno ar žaibolaidžio – jungimo vietas ir laidininkų skerspjūvius turi parinkti specialistas.

Žaibosauga sprendžiama atskiru projektu

Apsauga nuo žaibo skirta valdyti tiesioginio išlydžio srovę ir sumažinti jo sukeliamus viršįtampius. Ji gali apimti žaibo ėmiklius, srovės nuvediklius, įžeminimo sistemą ir viršįtampių apsaugos įtaisus. Netinkamai sujungus ilgą aptvarą su pastato žaibosaugos sistema, žaibo srovės dalis gali būti nukreipta į vietas, kuriose žmonės liečia vartus ar vartelius. Todėl šių sistemų nereikėtų painioti.

Iš kokių dalių susideda metalinės tvoros įžeminimo sistema?

Įžeminimo elektrodai ir jungiamieji laidininkai

Pagal projektinį sprendimą grunte gali būti įrengiami vertikalūs elektrodai, horizontali metalinė juosta arba jų derinys. Elektrodų tipas, ilgis, skaičius ir išdėstymas priklauso nuo grunto elektrinės varžos, įšalo, drėgmės, korozijos sąlygų ir siekiamų matavimo rezultatų. Sausame smėlingame grunte gali reikėti kitokio sprendimo nei drėgname priemolyje.

Elektrodai su konstrukcija sujungiami tinkamo skerspjūvio apsauginiu arba įžeminimo laidininku. Lauke esančios jungtys turi būti mechaniškai tvirtos, atsparios drėgmei ir korozijai. Skirtingų metalų kontaktas turi būti įvertintas taip, kad nesukeltų pagreitintos elektrocheminės korozijos.

Kontrolinės jungtys ir matavimo vietos

Sistemoje turi būti numatytos prieinamos vietos patikrai ir matavimams. Jungties nereikėtų paslėpti giliai po trinkelėmis, apdaila ar betonu taip, kad vėliau jos nebūtų galima apžiūrėti. Sumontavus įrenginį atliekami elektriniai matavimai, o jų rezultatai užfiksuojami protokole.

Kaip įžeminami metaliniai vartai ir varteliai?

Judanti dalis ne visada turi patikimą kontaktą su stulpu

Vyrių, ratukų ar bėgelio negalima automatiškai laikyti patikimu apsauginiu elektriniu sujungimu. Tepalai, dažai, korozija, guoliai ir nuolat judančios jungtys ilgainiui gali padidinti elektrinę varžą. Jeigu pagal pasirinktą apsaugos sprendimą judančią dalį reikia prijungti prie potencialų suvienodinimo sistemos, naudojamas tam tinkamas lankstus laidininkas.

Laidininkas turi būti įrengtas taip, kad atidarant vartus nebūtų tempiamas, spaudžiamas, lankstomas per mažu spinduliu ar pažeidžiamas judančių mechanizmų. Jo tvirtinimas neturi trukdyti vartų veikimui ir privalo išlikti patikimas visame atidarymo diapazone.

Atskiri vartai ir varteliai vertinami atskirai

Jeigu tvoros ruožus skiria dažytos, plastikinės ar kitaip elektriškai nelaidžios jungtys, negalima manyti, kad įžeminus vieną stulpą automatiškai apsaugota visa konstrukcija. Elektrikas turi patikrinti laidumą tarp atskirų segmentų, vartų, vartelių ir jų atramų. Pagal matavimo rezultatus nustatomos reikalingos papildomos jungtys.

Kaip vartų automatika keičia tvoros įžeminimo sprendimą?

Atsiranda elektros įranga ir maitinimo grandinė

Automatiniai vartai turi elektros variklį, valdymo bloką, kabelius, fotoelementus, signalinį švyturėlį ir kitus įrenginius. Metalinės prieinamos dalys turi būti apsaugotos pagal įrangos gamintojo instrukcijas ir elektros instaliacijai taikomus reikalavimus. Maitinimo kabelyje turi būti numatytas tinkamas apsauginis laidininkas, o paskirstymo skydelyje – pagal projektą parinkti automatiniai apsaugos aparatai.

Lauko grandinėms dažnai naudojama papildoma apsauga nuotėkio srovės įtaisu, tačiau jo tipą, vardinę srovę ir jautrį turi parinkti elektrikas pagal konkrečią sistemą. Taip pat turi būti užtikrintas tinkamas kabelių gylis, mechaninė apsauga, atsparumas aplinkos poveikiui ir saugus atskyrimas nuo silpnų srovių laidų.

Vien automatikos apsauginio laidininko gali nepakakti

Pavaros korpuso prijungimas prie PE laidininko nereiškia, kad įžemintas visas aptvaras. Vartų rėmas, stulpai ir tvoros segmentai gali neturėti patikimo elektrinio ryšio su pavaros korpusu. Kita vertus, nereikėtų visų dalių jungti tarpusavyje neįvertinus elektros tinklų, žaibosaugos ir apsaugos zonų. Galutinis sprendimas nustatomas atlikus objekto apžiūrą.

Kokia turi būti metalinės tvoros įžeminimo varža?

Vienos universalios reikšmės nėra

Internete dažnai nurodomos 10, 4 ar kitos omų reikšmės, tačiau jų negalima automatiškai taikyti kiekvienai tvorai. Reikalaujamas rezultatas priklauso nuo elektros tinklo sistemos, apsaugos aparatų, įrenginių paskirties, prijungimo būdo, apsaugos nuo žaibo ir kitų techninių aplinkybių. Skirtingose taisyklėse nurodytos reikšmės taikomos konkrečioms sistemoms, o ne visoms metalinėms konstrukcijoms.

Projektuotojas arba kvalifikuotas elektrikas pirmiausia nustato, kokią funkciją atliks įžeminimo įrenginys. Tik tada parenkamas siektinas parametras, elektrodų sistema ir matavimo metodas. Įrengus kontūrą atliekamas matavimas specialiu prietaisu. Jeigu rezultatas netinkamas, sistema papildoma elektrodais arba koreguojamas jų išdėstymas.

Varža nėra vienintelis tikrinamas rodiklis

Be įžeminimo varžos, gali būti tikrinamas apsauginių laidininkų tęstinumas, izoliacijos varža, automatinio atjungimo sąlygos, nuotėkio srovės įtaiso veikimas ir kiti parametrai. Todėl saugumo negalima pagrįsti vienu skaičiumi ar paprastu buitiniu matuokliu atliktu bandymu.

Kas gali atlikti tvoros įžeminimo darbus?

Darbus turėtų atlikti kvalifikuotas elektrotechnikos specialistas

Elektrodų įrengimas, laidininkų parinkimas, prijungimas prie elektros instaliacijos ir apsaugos aparatų tikrinimas nėra įprasti tvoros montavimo darbai. Juos turėtų atlikti reikiamą kvalifikaciją turintis elektrikas arba elektros darbų rangovas. Specialistas turi gebėti įvertinti elektros tinklo tipą, parinkti saugų sprendimą ir atlikti reikiamus bandymus.

Tvoros montuotojai gali iš anksto paruošti suderintas vietas laidininkams, apsauginius vamzdžius ar tvirtinimo taškus, tačiau elektros dalis turi būti įrengiama pagal elektriko pateiktą schemą. Baigus darbus užsakovui turėtų būti perduoti matavimų rezultatai ir informacija apie įrengtos sistemos patikrą.

Nuo darbų apimties priklauso ir kaina

Tvorų įžeminimas neturi vienodo fiksuoto įkainio. Galutinė kaina priklauso nuo konstrukcijos ilgio, reikalingų įžeminimo taškų skaičiaus, grunto, elektrodų gylio, kasimo darbų, vartų automatikos ir matavimų apimties. Mažame objekte gali pakakti nesudėtingo sprendimo, o ilgam aptvarui elektros linijos apsaugos zonoje gali reikėti projekto, kelių įžeminimo ruožų ir suderinimo su tinklo operatoriumi.

Ką patikrinti prieš įrengiant metalinę tvorą?

Pirmiausia įvertinkite sklypą ir elektros tinklus

Prieš užsakant gamybą reikia patikrinti sklypo planą, Nekilnojamojo turto registro išrašą, elektros oro linijų ir požeminių kabelių vietas. Jeigu darbai patenka į apsaugos zoną, būtina iš anksto išsiaiškinti ESO keliamas sąlygas ir gauti reikalingus suderinimus. Kasimo vietos turi būti pažymėtos dar prieš atvykstant betonavimo komandai.

Taip pat reikia nuspręsti, kur bus vartai, varteliai, automatika ir elektros įvadas. Elektrikui svarbu pateikti vartų pavaros modelį, maitinimo įtampą, numatomus priedus ir kabelių trasą. Jeigu pastatas turi išorinę žaibosaugą, jos sprendiniai taip pat turi būti įvertinti prieš sujungiant metalines konstrukcijas.

Suderinkite tvoros, betonavimo ir elektros darbus

Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai tvoros gamintojas, montuotojas ir elektrikas sprendinius suderina dar iki pamatų betonavimo. Tuomet galima laiku paruošti kabelių vamzdžius, įžeminimo laidininkų išvadus, patikros vietas ir saugius tvirtinimo taškus. Tai padeda išvengti trinkelių ardymo, papildomo gręžimo ir nepatikimų jungčių po tvoros sumontavimo.

Planuojate metalinę tvorą, vartus ar automatiką? Atsiųskite „Metalurga“ komandai sklypo planą, būsimos tvoros vietos nuotraukas ir pagrindinius matmenis. Padėsime parinkti tinkamą konstrukciją, numatyti vartų bei vartelių vietas ir parengsime individualų gamybos bei montavimo pasiūlymą. Jeigu objektas yra elektros tinklų apsaugos zonoje arba reikalingi elektrotechniniai sprendimai, prieš gamybą rekomenduosime juos suderinti su ESO ir kvalifikuotu elektriku.

Ši informacija yra bendro pobūdžio. Konkretus įžeminimo sprendimas turi būti parenkamas pagal objekto elektros instaliaciją, tinklų vietą, grunto savybes ir aktualius teisės aktų bei įrangos gamintojų reikalavimus.